FIBA patvirtintas „Naktinis krepšinis“ Molėtuose

Liepos 7 dieną Molėtus drebins naktinio krepšinio fiesta. FIBA patvirtintas turnyras nustebins daugybe pramogų, diskoteka ir turnyro nugalėtojus sveikinančiais fejerverkais. Dalyviai bei svečiai galės išbandyti savo jėgas vairavimo simuliatoriuje, Wii konsolės turnyre, tritaškių konkurse. Dienos metu ugniagesiai gelbėtojai visus norinčius pakels virš medžių viršūnių su gaisrinėmis kopėčiomis, o vaikai taip pat galės laiką praleisti ant pripučiamų batutų. Nenutrūkstanti muzika, krepšinis bei pramogos – kas galėtų būti geriau?

Naktinis krepšinis buvo patvirtintas FIBA ir bus vykdomas pagal FIBA 3x3 krepšinio taisykles. Visi turnyro dalyviai gaus oficialaus FIBA reitingo taškus, tad dalyviams rekomenduojame susikurti savo profilius adresu: http://play.fiba3x3.com. Galbūt šis turnyras bus tavo mažas žingsnelis olimpinės svajonės link?

Turnyro dalyviai pasiskirstys į 3 amžiaus grupes. Turnyrą pradės jaunausieji turnyro dalyviai iki 15 metų, vėliau krepšinio aikštelėse varžysis 18 metų ir jaunesni dalyviai dėl vairavimo mokyklos „Lukdema“ taurės. 18 valandą į kovą sugužės vyrų komandos.
Startinis mokestis iki 15 metų amžiaus komandai - 15 eurų, vyrų ir iki 18 metų komandoms - 20 eurų.

Registracija iki liepos 4 dienos vyksta internetu https://hustlepoint.com/lt/3x3-naktinis/. Turnyro tvarkaraštis bus paskelbtas liepos 5 dieną.

Krepšinio turnyro prizininkai bus apdovanoti taurėmis ir rėmėjų įsteigtais prizais: vandens pramogos visai komandai FLIP Point, jodinėjimas Dubingių Žirgynas, Shkertik apyrankėmis, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras pakvies į virtualios realybės programą „Molėtai kitaip“, Utenos Kolegija vaišins saldžiais prizais, o Gintaro baras picomis. Vyrų grupės finalininkai vilkės Hustle Point Sportswear aprangas specialiai sukurtas šiam turnyrui. SŽK ''Ešerys'' turnyro prizininkus vaišins žuvimi.

Renginio metu prekiaus Flip Cafe.

Turnyrą padeda organizuoti Molėtų kultūros centras. Ruslano Photographypasirūpins turnyro nuotraukomis.

Vakar mus pasiekė žinios iš Milano, jog ten laukia ilgamečio rinktinės nario Mindaugo Kuzminsko marškinėliai su parašu. Jie atiteks vieno iš konkurso nugalėtojui.🏀 🔥

Ar jau turi komandą? Jei ne - pats laikas tai padaryti!

Foto: Ruslanas Photography

Aukštaitijos perlas-Molėtai

Aukštaitija – regionas, kurio tiesiog negalima neaplankyti vasaros metu. Ežerais ir upėmis turtinga vietovė ne tik atgaivins karštą vasaros dieną, bet ir leis akims pasimėgauti tikrais gamtos perlais.

Mindūnų stovyklavietė: Tai – Labanoro regioniniame parke, pušyno apsuptyje esanti stovyklavietė. Šalia jos stovi Baltųjų Lakajų apžvalgos bokštas, iš kurio galima pasigrožėti nepaprasta vietovės gamta. Stovyklavietė yra prie pat Baltųjų Lakajų ežero kranto paplūdimio, kuriame galima rasti lieptelių maudynėms. Šalia galima rasti pirtis, kubilą. Stovyklavietėje įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštelės.

Stovyklavietėje įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštelės.

 Dubingių piliavietė: Asvejos regioniniame parke nuo Dubingių piliavietės atsiveria nuostabus vaizdas. Užkilus pažintiniu taku viršun į Pilies kalnu dar vadinamą piliavietę, galima pasigėrėti miškais apsupto ežero vaizdu. Piliavietėje eksponuojami išlikę Radvilų rūmų fragmentai bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm prie archeologinių ir gamtinių objektų. Natūralaus grunto tako ilgis – apie 1,5 km. Jame įrengti mediniai laiptai, informaciniai stendai, suoliukai.

Baltųjų Lakajų ežeras: Ežerą galima rasti Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke. Ežeras ypatingas, mat miškai ne tik supa jį iš visų pusių, bet ir auga ežero gelmėse! Taip pat aplink ežerą galima rasti daug unikalių augalų rūšių. Ne visos ežero gėrybės matomos iš pirmo žvilgsnio. Ežero dugne nardytojai gali atrasti Baltųjų Lakajų paslaptis – čionai matomi kanjonus primenantys dariniai bei skardžiai, susiformavę prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Bene didžiausia ežero keistenybė – jame nuskendęs miškas. Apie 20 metrų gylyje galima aptikti vidutinio dydžio pušis.

s

 Asvejos ežeras

Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, Asvejos regioniniame parke esantis ežeras taip pat yra rekordininkas – Lietuvoje jis nepralenkiamas savo ilgiu. Šiuo ilgšiu iš šiaurės vakarų į pietryčius reikėtų plaukti net 21,9 kilometro! Asvejos vanduo dar giriamas dėl savo skaidrumo, be to, jame galima rasti 6 salas.Ežeras taip pat pažįstamas ir Dubingių vardu, tačiau Asveja – senesnis ir dažniau vartojamas ežero pavadinimas.

Info: Delfi. Straipsnio nuoroda straipsnio  https://www.delfi.lt/projektai/nematyta-neragauta-lietuva/aukstaitijos-perlai-ka-sia-vasara-butina-aplankyti.d?id=78167647

Foto: Ruslano Photography

Geriausias Lietuvos turizmo miestas – Molėtai

E.Žukauskas

Jeigu dar niekada nebuvote Molėtuose – šis miestas jus nustebins. Miestelio parke vaikšto vyras, kuris nemokamai bučiuoja senmerges, vietinėje kebabinėje parduoda „žiurkikių“ kebabus, o plaukiodami valtimi galėsite aplankyti turtingiausių Lietuvos žmonių sodybas. Tai DELFI Kelionių ambasadoriaus Orijaus Gasanovo įspūdžiai.

Portalas DELFI kartu su „Aurum“ ledais pristato unikalų projektą „100 žingsnių per Lietuvą“, kurio metu renkami įdomiausi ir gražiausi Lietuvos kampeliai. Jūs balsuodami renkate, o aš keliauju pasižvalgyti po tas vietas, kurios surenka daugiausiai jūsų balsų.

Geriausias Lietuvos turizmo miestas – Molėtai. Netikėta, tačiau būtent taip nusprendė balsavusieji. Šis ežerų apsuptas miestas aplenkė Palangą, Nidą, Klaipėdą, Birštoną, Anykščius, Ignaliną, Telšius, Kretingą. Antroje vietoje liko vos keliais procentais atsilikę Druskininkai. Tad pamirškite pajūrį ir visokias SPA gydyklas. Naujoji, madingoji kelionių po Lietuvą kryptis – Molėtai! Juk visada įdomiau, kai keliauji ten, kur nesitikėjai. Tai reiškia – lauk nuotykių ir netikėtumų.

Jeigu apie šį miestą visai nieko nežinote – pradėkite kelionę nuo centre įsikūrusio turizmo centro. Ten dirba ir vadovauja ponia Daiva Kulienė. Įdomu, kad ji asmeniškai mėgsta priimti turistus, kurių, deja, nebūna labai daug. Eilės tikrai nestovi. Daiva, kaip kokia savo vaikų išsiilgusi mama, apšokinėja visus atvažiavusius ir ant lapuko surašo vietas, kurias rekomenduoja pamatyti. Į rankas

 įduoda popierinį šių apylinkių žemėlapį, tušinuku pažymi svarbius taškus. Jeigu reikia, paskambina ir rezervuoja įvairias pramogas, ar staliuką vietinėse maitinimo vietose.

Taip pat Daiva, kaip ir visos mamos, nori pasigirti tuo, kas pas ją naujo atsirado. Ir štai man ji pristato tik rudenį Molėtų turizmo centre įrengtus virtualios realybės akinius. „Tai šešiolikos minučių kelionė po miestelio istoriją, po svarbiausias vietas“, - sako ji. Dar pristato visokių virtualių žaidimų, kurie labai patinka jaunesnei publikai.Atvykėliams Daiva rekomenduoja pamatyti tai, kas yra prie vietinių ežerų. Nieko keisto, būtent jais garsus Molėtų kraštas. Žinote, kiek tiksliai jų yra? Beveik 300 – net 279. Tačiau turizmo vadovė nepasimeta, kai paklausiu ir netradicinių klausimų. „Gerai, o jeigu kažko labai neįprasto norisi... Pavyzdžiui, ar turite vietų, kur vaidenasi?“ - paklausiau. Ir ji nė kiek nepasimetė. Net apsidžiaugė – niekas dar to neklausė. „Važiuokite į Didžiokų mauzoliejinę koplyčią, ten nuo labai senų laikų vaidenasi mergaitė Luka. Bet reikia laukti, kol sutems. Dienos metu Luka nesirodo”, - pasiūlė ji ir papasakojo visą legendą, kas ten nutiko ir kodėl vaidenasi.

Daiva Kulienė

Valtį nuomojausi iš „Belvilio“, valandos kaina – gąsdinanti, net 7 eurai. Viešbutis prabangus, aplinka išpuoselėta, tikėjausi gauti tokią pačią valtį ir išvysti ypatingą pakrantę. Deja, mano lūkesčius lydėjo nusivylimas. Toks vaizdas, kad prie ežero esančio viešbučio vadovai pasirūpino viskuo, išskyrus pačiu ežeru. Pakrantėje kelios spynomis prirakintos valtys, keli vandens dviračiai. Baisūs, seni. Valtyse paliktos šiukšlės, nuo medžių prikritę šakų ir kankorėžių. Sutinku – natūrali gamta, viskas gerai. Bet toks vaizdas, kad joks prižiūrėtojas prie šių vandens transporto priemonių jau seniai nebuvo priėjęs. Nustebino ir irklai – limpantys, lyg klijais sutepti, seni – moderniame viešbutyje norėtųsi geresnių. Bet žinoma, svarbiausia, kad įmanoma plaukti. Pramoga tikrai gera.

Bebrusų ežeras platus, jame galima praleisti visą dieną. Ir svarbiausia – tikrai yra kur nuplaukti. Tolyn nuo „Belvilio“ rasite prabangių, turtingiausiems šalies žmonėms priklausančių vilų. Kas kam priklauso – vietiniai žino, pavardėmis vardina. Su mašina prie jų gal ir neprivažiuosite, bet priplaukti tikrai galite. Taip ir dariau. Nuo vienos vilos plaukiau prie kitos. Kai kurių vilų savininkai įsirengę puikias prieplaukas, lieptelius. Vos prie kelių lieptelių buvo ženklai su pranešimu „privati teritorija“, suprask – „sustoti draudžiama“. Galiu pagirti: tie, kas įsirengė vasarnamius prie Bebrusų – tikrai turi gerą skonį. Gražūs ir prabangūs namai, kaip kokioje Švedijoje. Buvo įdomu pasižvalgyti.

Molėtų apylinkės garsėja ne tik ežerais, bet ir dviem, aukštai danguje esančiais objektais. Pirmasis – tai visoje Lietuvoje ir net už jos ribų žinomas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus ir observatorija. Bilietas suaugusiam čia kainuoja 5 eurus. Po teritoriją turistus lydi profesionalus gidas. Man pasisekė – juo buvo ponas Valdas, mokytojas iš Utenos. „Prie kuklaus mokytojo atlyginimo prisidedu savaitgaliais dirbdamas čia, arčiau kosmoso“, - prisistatė jis. Juokaudamas paklausiau, jeigu iš Utenos, tai gal Jono Valančiūno mamą pažįsta, juk ji ten irgi mokytoja. Šis net apsidžiaugė klausimu: pasirodo, ne tik ją pažįsta, bet ir patį Valančiūną mokė.
Ekskursija su Valdu trunka valandą. Dienos metu į žvaigždes pro teleskopą, žinoma, žiūrėti nepavyks, tačiau muziejus dirba ir naktį, tad visi norintys gali apsilankyti. Valdas gali smulkiai paaiškinti, kurį mėnesį, kurią dieną, kokia planeta geriau matosi. Vasara auksinis laikas yra rugpjūtis.

Antrasis – aukštybėse esantis turistinis objektas – tai Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas, Molėtuose jį vadina Mindūnų apžvalgos bokštu. Pats aukščiausias Lietuvoje – 36 metrų, pats moderniausias. Jis pasislėpęs giliai miškuose, tarp ežerų. Vaizdas atsiveria fantastiškas, tad pakilti tikrai verta. Norisi ten būti kelias valandas ir žvalgytis. Pasiimkite su savimi porciją ledų, tai bus gražiausia vieta, kur kada nors juos valgėte. Ypač gražu, kai jau leidžiasi saulė, aplinkiniuose ežeruose lieka vos kelios žvejų valtelės. Tokia romantika! Pakilimas į bokštą nieko nekainuoja. Prie jo nėra jokios apsaugos, jokio prižiūrėtojo. Atvažiuoji ir lipi.Tik dėmesio, perspėjimas: kai kuriuos gąsdina, kai nuo vėjo statinys truputį juda, bet nereikėtų jaudintis, tai nereiškia, kad jis nukris.

Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas

Visi Molėtuose mane ragino nuvažiuoti pavalgyti į Juočių kaime esančią „Cepelinų gryčią“, garantavo, kad nieko geresnio šiose apylinkėse nerasiu. „Net žmonės iš Vilniaus valgo, visokie politikai ten būna“, – kalbėjo man molėtiškiai.

Nedidelė gryčia stovi pakeliui į Labanoro apžvalgos bokštą, apstatyta turistų automobiliais. Rasti laisvą staliuką ten nelengva užduotis, bet palaukus 15-20 minučių dažniausiai kuris nors atsilaisvina. Šis cepelinų restoranas dirba tik šiltuoju metų laiku, maždaug nuo kovo iki spalio, tik savaitgaliais. Matyt, pasiilgsta valgytojai, todėl tokia didelė paklausa.

Meniu nedidelis – vos keli patiekalai, visi tradiciniai lietuviški. Tą dieną, kai lankiausi ten – staliukus aptarnavo jauna mergaitė ir labai linksmai nusiteikęs vyras – gryčios vadovas Ramūnas Gutauskas. Jis man rekomendavo užsisakyti šaltibarščių ir, žinoma, paties pagrindinio valgio, kuriuo jis labai didžiuojasi – cepelinų.Ponas Ramūnas garantavo, kad skanesnių niekas Lietuvoje negamina. Ir pasigyrė, kad prieš daug metų jo restorane lankėsi pats Andrius Užkalnis, o vėliau net parašė pagiriamąjį tekstą. „Užkalnis paskelbė, kad pas mane cepelinai geriausi. Po to paskelbimo žmonės autobusais pradėjo važiuoti“, - linksmai pasakojo jis. Dar Ramūnas paminėjo ir Beatą Nicholson, kuri internete darė skaniausių cepelinų rinkimus, ir juose taip pat nugalėjo „Cepelinų gryčia“. 
Važiuodamas čia nežinojau visų šių Ramūno laimėjimų, bet dabar, po sotaus pavalgymo – prisidedu prie tų, kurie giria šią vietą. Jausmas, kad valgiau naminius cepelinus, ruoštus negailint nei ingredientų, nei meilės. Ramūnas turi vieną triuką, kurį kartais naudoja norėdamas dar labiau sužavėti klientus. Jis pasikviečia visą valgytojų staliuką ir vedasi parodyti restorano virtuvės. „Viskas pas mus švaru, paprasta, kaip pas mamą“, - pristatydamas man savo virėjų komandą juokavo jis.Foto: Orijus Gasanovas

Važiuodamas čia nežinojau visų šių Ramūno laimėjimų, bet dabar, po sotaus pavalgymo – prisidedu prie tų, kurie giria šią vietą. Jausmas, kad valgiau naminius cepelinus, ruoštus negailint nei ingredientų, nei meilės. Ramūnas turi vieną triuką, kurį kartais naudoja norėdamas dar labiau sužavėti klientus. Jis pasikviečia visą valgytojų staliuką ir vedasi parodyti restorano virtuvės. „Viskas pas mus švaru, paprasta, kaip pas mamą“, - pristatydamas man savo virėjų komandą juokavo jis.

„Cepelinų gryčioje“ nėra šildomų valgių, nuolat verda nauji cepelinų puodai ir jie iškart būna ištuštinami klientų. „Šildyti cepelinai – nevalgomi, tokių dalykų nedarome“, - pabrėžė jis. Porcija cepelinų kainuoja 6 eurus, šaltibarščiai 3 eurus.

Per sezoną šeimyninio verslo savininkas užsidirba tiek, kad žiemos metu gali atsipūsti ir nieko neveikti. „Šį verslą įkūrė mano tėvai, dabar aš su šeima sukuosi. Dirbame iš širdies“, - atsisveikindamas kalbėjo Ramūnas.

Kitą valgymo vietą man rekomendavo iš Molėtų kilęs draugas, fotografas Gytis Vidžiūnas. Grįždamas į gimtinę aplankyti tėvų jis visada važiuoja pavalgyti vietinių kebabų kebabinėje „Mūko kebabai“. Ji stovi pievoje, netoli didžiųjų Molėtų prekybos centrų. Gytis perspėjo, kad ši kavinukė yra kiek kitokia nei visos, ir jos siūlomas meniu – išskirtinis. „Užsisakyk „žiurkikių“ kebabą“, – pasiūlė jis, nepaaiškinęs kuo šis toks ypatingas.

Sekmadienio vakarą kebabinėje sėdėjo kelios merginos, rūkė ir gėrė limonadus. Valgančių klientų nebuvo, bet tai lengvai paaiškinama – prie langelio dirbanti mergina guodėsi, kad sekmadieniais Molėtai ištuštėja ir prekyba sustoja. Ji net nustebo, kai atvažiavau beveik aštuntą valandą vakaro.

- Sveiki, girdėjau turite „žiurkikių“ kebabų?, – kreipiausi į pardavėją Ernestą.

- „Žiurkikių“ labai populiarūs, ypač merginos mėgsta, – išdidžiai pareiškė ji. Ir pasiūlė pažiūrėti į meniu, kur dar siūlomi „manekenių“, „vyriškas“ kebabai.

- Kodėl toks pavadinimas? Ar ten deda žiurkių mėsos?, – smalsavau aš.

- Baikit baikit, nei pelių, nei žiurkių. Iš kur mums gauti? Dedame kiaulienos. Molėtuose visi mėgsta kiaulieną. Ir dar į kebabą įdedame daug sūrio, – atskleidė paslaptį ji. Toks kebabas kainuoja 2,80 Eur. Skoniu jis niekuo neypatingas.Geriausiu Lietuvos turizmo miestu DELFI skaitytojų pripažinti Molėtai – turistų dar mažai atrastas kraštas. Miestelio gatvėse ir gražiausiose paplūdimiuose ramybė. Todėl jeigu norite pabėgti nuo triukšmo – važiuokite būtent čia. Pasivaikščiokite miškuose, pasimaudykite ežeruose, skaniai pavalgykite ir pakilkite į kosmosą.

Svarbiausia – keliaudami šiose apylinkėse turėkite nuosavą automobilį, nes iki visų išvardintų vietų reikės nemažai pavažinėti.

Skulptūrų parkas

Flip Point

Teksto autorius: Orijus Gasanovas ( Info:Delfi ) https://m.delfi.lt/keliones/article.php?id=78205669

Foto: Ruslano Photography

Teatras prasideda nuo rūbinės

Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.

Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai.

Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.

''Molėtuvka'' ir ''Begasas''

Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (daugiau nei 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose.

Molėtuvka

 Mano patirtis scenoje: Studiju laikais buvo  teatro grupė ''Be rampos''  (dabar „Lašai“). Nacionalinio dramos teatro režisieriaus Artūro Šablausko padedami 2000-ųjų kovą jie pradėjome repetuoti „Mažąjį princą“. Kai kuriems trupės nariams Mažasis princas“ tapo kelio į profesionalesnį teatrą pradžia.Smagi kompanija buvo :) Daug teatro salių aplankyta,bet labiausiai patiko man asmeniškai vaidinti  ''Menų spaustuvė'' ten tikrai teatrui tinkama aura.Paskui mano kelyje atsirado puikioji Molėtuvas ir jos vadovas Pranas Pliuška su smagia aktoriu kompanija.„Molėtuvka“ skaičiuoja jau 15 gyvavimo metus,„Molėtuvkos“ aktorių trupė su pasirodymais yra apvažiavusi kone visus didžiuosius Lietuvos miestus. Spektaklį yra pristatę ir televizijos laidoje „Humoro vakarienė“. Humoro kolektyvas dalyvauja ir tarptautiniame neįgaliųjų teatrų festyvalyje „Begasas“. Padėkų,

Pranas

apdovanojimų, įvertinimų šis humoro kolektyvas per daugelį metų yra pelnęs daug. Smagiausia mano avantiūra buvo dalyvavimas TV projektuose  ''Prajuokink Mane'', pats sau rašiau scenarijų,kad butu ne tik man juokinga,bet ir  ''Prajuokink Mane'' komisijai, bei TV žiūrovams,daug nervų lastelių sudegė,bet buvo verta išbandyti. Ar žinojate,kad aktorius vaidindamas scenoje atiduoda visa,o žiūrovas yra energijos vampyras,bet aktoriui,nesvarbu megėjui,profesionalui geriausias atpildas yra,aplodismentai ir šuksniai BRAVO !!!

Gitana

Bet yra ir kita pusė. Tai - žmogus, kuriam teatro nereikia. Arba jis galvoja, kad nereikia.

Žmogus, kuriam kančia būti pasodintam toms kelioms valandom prieš velnias žino, kam besimaivančius “netikros” meninės profesijos atstovus. Jaunas žmogus. Poezija laikantis internetą. Koncentruotas į praktinę užduotį. Dažniausiai susijusią su statybomis, ūkiu arba Didžiąja Britanija. Lenkiantis galvą ties nesuvokiamais literatūros rašmenimis, bet tokių reta,nes teatras tai sielos atgaiva

TV projektas ''Prajuokink mane''

Su Teatro diena visus keliaujančius šiame magiškame traukinyje!

Vytautė ir Robertas

Su Teatro diena visus keliaujančius šiame magiškame traukinyje!

Foto: Ruslano Photography

 

Sveiki atvykę į Molėtus !

Atvažiavus pailsėti prie gražiųjų Aukštaitijos ežerų, visada malonu užsukti ir pasivaikščioti po nedidelius, jaukius, tvarkingus Molėtus. Atvykėlių dėmesį čia, be abejo, patrauks miesto centre stūksantis neįprastas ilgas raudonų plytų pastatas su praėjimu per vidurį.

Molėtų krašto muziejaus direktorė atkreipia dėmesį, kad šis prekybinės paskirties pastatas nuo seno vietinių vadinamas Raudonaisiais mūrais. Ir jeigu molėtiškis pasiūlys susitikti prie Raudonųjų mūrų, ilgai tos vietos ieškoti nereikės. Ilgus dešimtmečius stovintis ir jau Molėtų simboliu tapęs pastatas yra pačiame miesto centre.Nuo 19 amžiaus pabaigos iki 1940 metų šiame pastate veikė žydų parduotuvės. Antrame namo aukšte buvo parduotuvių savininkų butai, o pirmame buvo siūlomos įvairios prekės.

Tokie tradiciniai žydų prekybos namai buvo statomi turgaus aikštėse daugelyje Europos miestų. Molėtuose toje vietoje taip pat buvo turgaus aikštė. V. Kazlienė sako, kad lygiai tokių pat namų Vakarų Europos miestuose dar yra išlikę nemažai, o Lietuvoje – tik Molėtuose.

Įdomu, kad šiame name buvo įvestas pirmasis Molėtų vandentiekis, kanalizacija.

Molėtuose yra išlikę ir daugiau tolimą praeitį menančių pastatų – čia pat dar vienas raudonų plytų mūras – tiksliau, du mūriniai namai šalia vienas kito. Tarpukariu pusrūsyje šio namo savininkas žydas Levinas pardavinėjo medžiagas, o žiemą dar ir obuolius.

Info: http://www.sekunde.lt/

Molėtai 1387 m. dovanoti Vilniaus vyskupui. Manoma, kad bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Ji minima 1522 m. Per Šiaurės karą 1702 m. bažnyčia sugriauta, apie 1722 m. atstatyta. 1742 m. įkurta Švč. Mergelės Marijos brolija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.

Kunigas Kazimieras Bandzevičius, Molėtuose klebonavęs 1900–1924 m., su parapijiečiais 1905–1907 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (statybos darbus prižiūrėjo inžinierius Stepanas Sestržencevičius).

1912 m. įrengti nauji vargonai, per Šv. Petro ir Povilo atlaidus kunigų K. Bandzevičiaus ir V. Jezukevičiaus rūpesčiu Molėtuose įvyko pirmas viešas lietuvių vaidinimas. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Jis 1913 m. įsteigė arbatinę. Dekanas Matas Lajauskas (g. 1872 m.), Molėtuose klebonavęs nuo 1924 m., 1941 m. besitraukiančių raudonarmiečių nušautas.

1944 m. nugriauti bažnyčios bokštai atstatyti tik 1977 m. (trukdė vietos valdžia

Molėtų skulptūrų parkas

Skulptūrų parkas įkurtas 1998 m. sklype, skirtame miesto parkui. Idėjos autorė − meno klubo „Akcija M“ direktorė Dalia Cibauskaitė. Parko atidarymas įvyko 1998 m. balandžio 22 d., parkas tapo Molėtų krašto muziejaus filialu. Tais pačiais metais skulptūrų parkas papildytas darbais, sukurtais liepos 5–rugpjūčio 15 d. tarptautinėje skulptorių stovykloje, vykusioje Antalakajos kaime prie Baltųjų Lakajų (dalyviai: Tomas Gilhespy, Velsas, Paula Gellis-Rebouleau, Prancūzija, Zbignew Roman Macijewski, Lenkija, Kęstutis Musteikis ir Arvydas Ališanka, Lietuva). Vėliau parką papildė dar dvi skulptūros, sukurtos 2001 m. liepos 1–rugpjūčio 5 d. Antalakajos kaime vykusioje skulptorių stovykloje

Senieji teismo rūmai, o okupacijos pradžioje čia veikė NKVD rūmai. Seni žmonės pasakoja, kad už šių pastatų stovėjo mediniai priestatai, kuriuose nusikaltusius laikydavo. 1947-aisiais vienas iš jų rūkyti prasimanė, taip sukeldamas gaisrą, nuo kurio sudegė labai didelė dalis Molėtų miestelio, beveik iki bažnyčios gaisras išplito.

Molėtai center

Molėtai Station

2008 Moletai opened a sports arena

2008 m. Molėtuose atidarius sporto areną, miesto krepšinio aistruoliams gimė idėja Molėtuose suburti pajėgią krepšinio komandą. Ilgai laukti neteko. Jau 2009 m. rugpjūčio 13 d., po krepšinio perspektyvų Molėtuose aptarimo, molėtiškiai: Eimantas Narušis, Kęstutis Vaicekauskas, Marius Valkauskas, Valentinas Valiukas, Tadas Mockevičius, Mindaugas Kildišius ir Molėtų rajono meras Algimantas Žiukas nutarė, kad Molėtų mieste turi būti krepšinio komanda. Tai buvo steigiamasis klubo susirinkimas, o 2009 m. rugpjūčio 23 d. idėja virto  realybe – buvo oficialiai įsteigtas Molėtų krepšinio klubas „Ežerūnas“.

2009 metais „Ežerūnas” debiutavo RKL, startavo LKF taurės turnyre. Pirmuoju komandos trofėjumi tapo būtent LKF Mažosios taurės sidabro medaliai. Netrukus pagrindiniai komandos žaidėjai ir treneris išvyko atstovauti Lietuvos kariuomenės krepšinio rinktinei į tarptautini NATO šalių turnyrą, kur tapo čempionais. Pergalės tęsėsi ir RKL. Šioje lygoje molėtiškiai namuose nepralaimėjo nei vienerių rungtynių, o finalo serijoje 3:2 įveikė „Plungę-SM” ir tapo čempionais. Pereinamojoje serijoje dėl patekimo į NKL „Ežerūnas“ 3:0 pralaimėjo Kauno „LKKA-Atletui“.

2010-2011 metų sezone NATO čempionate „Ežerūno“ komandos pagrindu sudaryta kariškių rinktinė liko antra, tačiau vėl laimėjo RKL pirmenybes. Pereinamojoje serijoje Molėtų komanda serijoje iki dviejų pergalių 2:1 įveikė silpniausią NKL komandą Anykščių „Dussman-Service“.

Debiutiniame NKL sezone po reguliaraus sezono „Ežerūnas-Karys“ rikiavosi 12-oje vietoje. Aštuntfinalyje lygos debiutantai seriją 2:1 pralaimėjo Kauno „Žalgiriui SKC“ ir pasirodymą baigė. Tuo tarpu jaunieji žalgiriečiai užėmė galutinę trečiąją vietą. Sezono kulminacijoje, finaliniame NKL ketverte, buvo organizuojamas NKL snaipečio konkursas. Molėtų krepšinio klubui „Ežerūnas“ atstovavo Justas Narušis. Po taiklių tritašių serijų, nugalėjęs visus varžovus, J. Narušis tapo NKL snaiperio konkurso nugalėtoju.

Per trumpą komandos gyvavimo istoriją Molėtų komandos marškinėlius vilkėjo Andrius Šležas, Saulius Dumbliauskas, Gytis Andrijauskas, Matas Niparavičius, Tomas Gaidamavičius, Osvaldas Mačernis ir kiti žymūs krepšininkai.

2012-2013 m. NKL sezone Molėtų „Ežerūnas-Karys” sužaidė 36 rungtynes. 10 pergalių ir 24 pralaimėjimai lėmė, kad Molėtų krepšinio komanda NKL čempionate liko 15-oje vietoje. Atkrintamųjų varžybų pirmojoje stadijoje komandai teko pripažinti Alytaus „Dzūkijos” krepšininkų pranašumą.

2013-2014 metų sezone Molėtų komanda pakeitė pavadinimą į „TiuMenas-Ežerūnas”.  Nuo pirmųjų sezono rungtynių molėtiškiai įrodinėjo, kad yra viena stipriausių lygos komandų. Sezoną „TiuMenas-Ežerūnas” tęsė mTaksimaliai – pateko į finalo ketvertą, kur iškovojo NKL bronzos medalius.

2014-2015 metų sezone Molėtų klubas grįžo prie sau įprasto pavadinimo – „Ežerūnas-Karys”. Reguliariame sezone molėtiškiai žygiavo pergalingai, buvo iškovotos 20 pergalių. Mindaugo Kildišiaus auklėtiniai nužygiavo iki pat NKL finalinio ketverto. Jame po dramatiškų pusfinalio rungtynių 83:81 buvo nugalėta pirmenybių favoritė Marijampolės „Sūduva-Mantinga”, o finale „Ežerūnas-Karys” 71:88 nusileido Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservio” krepšininkams ir pasidabino sidabro medaliais.

2017-2018 sezone užimta 7-oji vieta. Atkrintamųjų  varžybų pirmojoje stadijoje komandai teko pripažinti Tauragės Tauragė pranašumą  2:3

Fotografija, tariu labas visiems

Eksperimentavimo laikotarpis (1820–1840 m.)

Chalon – sur – Saone mieste J. N. Niepce'as nuo 1813 m. tobulino neseniai išrastą litografijos būdą. Jis tikėjosi sukurti tokį būdą, kad „pieštų“ ne litografinė kreida, o šviesa. Apie 1827 m. jis jau vartojo terminą heliografija (saulės piešinys), taip apibūdindamas raižinių kopijavimą fotografijos priemonėmis. 1829 m. gruodį Niepce'as pradeda bendradarbiauti su L. J. M. Daguerre'u, buvusiu scenografu, kuris 1822 m. išrado dioramą (patobulintą panoraminio vaizdavimo variantą). Daguerre'as atrado, kad nematomus atvaizdus, gautus naudojant sidabro jodidą galima išryškinti veikiant sidabro garais. Fiksuojama panardinus plokšteles į karštą valgomosios druskos vandeninį tirpalą. Pirmoji sėkminga dagerotipija pagaminta 1837 m.

Foksas Talbotas, anglų mokslininkas ir gamtininkas, 1833 m. pradėjo bandymus, siekdamas užfiksuoti atvaizdus ant šviesai jautraus popieriaus. Kaip ryškalą naudojo galio rūgštį. Pagamino negatyvą, kurį, padengęs vašku, padarydavo permatomą, o iš jo gaudavo pozityvinius atspaudus. Talbotas tapo fotografinio spausdinimo pradininku. Būdas, kuriuo gaunami talbotipiniai arba kalotipiniai atvaizdai, tapo viešai žinomas 1839 m. kaip fotogeninis piešimas, o 1841 m. jis užpatentuotas.

Technologija

Fotografuojant šviesa patenka į fotoaparatą pro objektyvo lęšių sistemą. Reguliuojant šių lęšių padėtį keičiasi vaizdas, fokusuojamas fotoaparato langelyje. Populiariausi, kintamo židinio nuotolio objektyvai leidžia ne vien „sufokusuoti“ (padaryti ryškiu) fotografuojamą vaizdą, bet ir jį priartinti (iš tikrųjų tuo metu yra mažinamas nuotraukos apžvalgos kampas, o „priartinamas“ objektas užima vis didesnę dalį nuotraukos ploto). Kol fotoaparato užraktas atidarytas, šviesa patenka ant fotojuostelės ar kitos šviesai jautrios medžiagos ir paveikia šviesai jautrius elementus, taip užfiksuojamas vaizdas. Šis procesas kontroliuojamas dviem pagrindiniais nuotraukos parametrais – išlaikymu bei diafragma.

Išlaikymas paprastai nurodomas sekundėmis arba sekundės dalimis daro didžiausią įtaką į fotoaparatą patenkančiam šviesos kiekiui. Galimos išlaikymo reikšmės priklauso nuo paties fotoaparato ir nesikeičia pakeitus objektyvą. Nuo išlaikymo priklauso nuotraukos šviesumas bei judančių objektų ryškumas nuotraukoje. Kuo ilgesnis išlaikymas – tuo šviesesni atrodys fotografuojami objektai (ilgas išlaikymas naudojamas nakties vaizdams ir panašiems), tačiau bus neryškūs arba visiškai susilieję judantys daiktai bei žmonės. Išlaikymas fotografuojant yra derinamas su pasirenkamos fotojuostos jautrumu.

Fotojuostos jautrumas yra svarbiausias fotojuostos parametras. Jį nurodo gamintojas ir priklauso nuo cheminių medžiagų reakcijos į šviesą savybių. Kuo didesnis skaičius, žymintis juostelės jautrumą, tuo mažiau šviesos (trumpesnio išlaikymo, siauresnės diafragmos) jai reikia, norint užfiksuoti tokio pat šviesumo vaizdą.

Diafragma tai pirmiausia objektyvo dalis, sudaranti kintamo diametro skylę šviesai patekti. Ji matuojama vadinamais f-skaičiais, nurodančiais sąlyginį diafragmos diametro bei objektyvo ilgio santykį. Skirtingai nei išlaikymo, galimų difragmos nustatymo variantų skaičius yra ribotas ir priklauso nuo naudojamo objektyvo. Didelis diafragmos f - skaičius reiškia siaurą skylę šviesai patekti fotografuojant – nuo to nuotrauka bus tamsesnė (nekeičiant išlaikymo), tačiau net ir skirtingu atstumu nuo fotoaparato esantys objektai atrodys ganėtinai ryškūs. Tuo tarpu mažas f - skaičius, reiškiantis plačiai pravertą diagramą šviesai praleis į nuotrauką daugiau šviesos, tačiau išryškins tik fokusuojamą bei tokiu pačiu atstumu esančius objektus – visa kita bus pastebimai neryšku.

Vėliau fotojuosta yra paveikiama cheminėmis priemonėmis (ryškinama) ir vaizdas užfiksuojamas sukuriant pozityvą arba negatyvą. Po to šviesa, projektuojama per negatyvą (pozityvą) ant šviesai jautraus popieriaus, sukuria spalvotą ar nespalvotą juodai baltą vaizdą – nuotrauką (fotografiją).

Skaitmeninė fotografija

Skaitmeninė fotografija skiriasi nuo tradicinės (juostinės) tuo, kad šviesa patenka ne į juostą, o į šviesos jutiklių matricą, t. y. šviesos gavėją, tuomet vaizdas apdorojamas ir išsaugomas atminties kortelėje skaitmeniniu formatu, bitais.

Atsiradus skaitmeninei fotografijai prie dviejų pagrindinių fotografijos parametrų – diafragmos bei išlaikymo – prisidėjo ir baltos spalvos balansas, anksčiau priklausęs tik nuo cheminių foto juostos ar plokštelės savybių. Jei nenaudojamas automatinis režimas, fotografas, dirbantis su skaitmenine technika, turi pats pasirinkti ir nurodyti aparatui aplinkos apšvietimo kilmę (dienos šviesa / blykstė / paprasta elektros lemputė ir pan.), arba nurodyti fotografuojamo paviršiaus vietą, kuri nuotraukoje bus balta. Tuomet šviesos jutiklių matrica atitinkamai priderinama visoms kitoms spektro spalvoms, kad spalvų gama nuotraukoje maksimaliai atitiktų įprastą žmogaus akims.

Mane galite surasti ir facebook'e

https://www.facebook.com/Ruslano-Photography-388335081340866/?ref=bookmarks

Info: wikipedia.org

Photo: Ruslano Photography

IKI kitu susimatymų, bus idomu ;)